Gegužė 11, 2009 · 
Jūsų mintys (2) · 
Topix.lt ·
del.icio.us · 
Kaip.tikten.lt · 
Žynios.lt ·
Kaip jau žinome, planavimas yra būtinas dalykas mūsų gyvenime. Kasdien mums kyla daugiau nei šešiasdešimt tūkstančių minčių, bet tik nedidelė jų dalis yra aukso vertės. Ar tai nauja verslo idėja, ar tai tam tikros situacijos sprendinys, ar tai naujos veiklos užuomazga, sustok minutėlei ir užsirašyk. Būtinai. Tai gyvybiškai svarbu.
Kodėl? Dėl to jei neužsirašysi paprasčiausiai pamirši. Leisk paklausti, nuo ko prasideda naujas gyvenimo vingis, postūmis ar žingsnis? Nuo šviežios minties, kuri tavo galvoje dar nebuvo kilusi. Švieži mintis yra tokia pat vertinga kaip vanduo Saharos dykumos viduryje.
Didžioji dalis kasdien mus aplankančių minčių kartojasi. Tai tos pačios, nieko naujo mums nepasakančios mintys. Jos tęsia mūsų esamo gyvenimo giją. Retas kuris nenori šios gijos nors šiek tiek pakoreguoti.
Skaudžiausia yra kai ignoruojame šviežias mintis. Atsisakome savo proto vaisių. Mažiau skaudi yra savipgaulė jog tikrai vėliau ją atsiminsiu ir ką nors su šia minti darysiu (plėtosiu toliau, imsiuosi veiksmų). O iš tiesų kaip dažnai prisimeni tą šviežią mintį? Kartą iš šimto ar rečiau? Liūdna, kad taip atsainiai žiūrime į savo mintis.
Švieži mintis gali būti bauginanti ar miglota, gali būti entuziazmo šaltinis, gali būti tokia, kokią jei reikšmę suteiksime. O ką ji mums duoda? Tai šansas. Nauja galimybė keistis. O kam keistis? Kad patirtum naujų įspūdžių, būtum laimingesnis, sėkmingesnis (įrašykite patys). Belieka paklausti – kada pradėsi dalyvauti savo gyvenimo loterijoje ir užsirašinėti šviežias mintis?
P.s. Išeinu ankstyvų vasaros atostogų, iki pasimatymo!
Loading ...
Nuoširdžiai Jums,
Saulius
Gegužė 4, 2009 · Jūsų mintys (4) · Topix.lt ·
del.icio.us · Kaip.tikten.lt ·
Žynios.lt ·
Kaip pradedate darbo dieną? Kavos ar arbatos puodeliu ir tuščiais plepalais? O gal Jūs esate naujos informacijos “sugerėjąs” ir pradedate darbo dieną nuo naujienų portalų antraščių skaitymo? Bet kuriuo atveju vardan jūsų tikiuosi taip nesielgiate.
Daugybę kartų esu patyręs jog darbo dienos pradžia atsiliepia visai darbo dienai. Tai kaip katalizatorius. Jei tingiai pradedi, tai ir būsi tingus visą dieną. Jei pradedi nuo pramogų, tai nuolat jomis ir bandysi prasiblaškyti dienos bėgyje. Jei pradedi dieną nuo smulkmenų, tai tikėtina jog svarbiausi darbai liks nepadaryti.
Kas atsitinka, kai ateiname ir atsisėdame į savo darbo vietą? Mes užmirštame kodėl čia atėjome. Užmirštame mūsų ilgalaikius tikslus ir viziją. Esamuoju momentu dingsta mūsų idealai ir matome tik sunkias užduotis, kurių bijome imtis. Matome nuobodžias užduotis. Matome tai ir bandome pasislėpti, atitrūkti ar atsiriboti. Taip “iškovojame” dar vieną dieną. Iškovojame svajonių išsipildymo nutolimą dar viena diena.
Pamesti ilgalaikę viziją yra pražūtinga. Net gamta nuolat keisdama savo “rūbą” nori tau pasakyti, kad laikas taip pat nuolat teka. Pagalvok ir sąžiningai sau atsakyk, ar nereikės ateityje gailėtis dėl to jog tingėjai dirbti ar dėl to, kad vengei svarbiausių užduočių?
Esame guru ir virtuozai atliekant nereikšmingas, lengvas, mąstymo ir pastangų nereikalaujančias užduotis. Deja, ar atlieki ar neatlieki šių užduočių imant ilgalaike perspektyva šios užduotys tavo gyvenimui turi labai menką poveikį. Daug svarbiau yra ar atlieki svarbiausias užduotis, kurios realiai pakeistų tavo gyvenimą. Mano patarimas būtų trumpas, nešvaistyk savęs smulkmėm, kai tavęs laukia dideli darbai.
Noriu jūsų paklausti kas jus labiausia skatina veikti? Aš manau jog mintys. Mintys yra katalizatoriai. Jeigu nuolat skaitote įkvepiančias mintis jūs esate labiau pasiryžęs imtis veiksmų. Kaskart kai ryte prieš pradėdamas darbo dieną perskaitau bent vieną tokią mintį man tampa gerokai lengviau tęsti savo darbus. Lengviau nepamesti savo vizijos. Išdrįsti ir perlipti per save dar kartą. Tapti didesniu už patį save.
P.s. Jei kada pritrūksite tokių minčių visada jų rasite mano twitter puslapyje.
Loading ...
Nuoširdžiai Jums,
Saulius
Balandis 27, 2009 · Jūsų mintys (3) · Topix.lt ·
del.icio.us · Kaip.tikten.lt ·
Žynios.lt ·
Kas atsitinka, kai išsivaduojame iš pasyvumo, apatijos? Pradedame veikti. O po to, neužilgo, aplanko nuostabus jausmas – pirmųjų rezultatų euforija. Pakylėjimas iki debesų. Suvokimas koks aš didelis ir galingas. Atpildas už pirmuosius veiksmus. Euforija kaip ir narkotikų poveikis, praeina ir gana greitai.
Ką tada darome? Pasikrovę euforijos energijos imamės dar sparčiau ir daugiau veikti. Pradedame kalnus versti. Per vieną dieną padarome tiek, kiek anksčiau padarydavome per tris. Va čia tai produktyvumas! Nebelieka net kada produktyvumo skatinimo žurnalų skaityti, nes reikia veikti!..
Deja, reikia pripažinti, nesame amžinieji varikliai. Anksčiau ar vėliau ateina metas kada išsenka energija ir euforija pakartotinai nebeaplanko. Ką tai reiškia? Vieną, labai aiškų dalyką jog “perdegėme”, kad atidavėme visą savo energiją. Kad žūtbūt reikia sustoti. Ar tai reiškia jog “nepavežame” tokio tempo? Kad reikia kažko atsisakyti? Mažiau daryti? Atsižegnoti ir prisiekti sau daugiau būti pasyviam, nes daug veiklos ne man? Ne laikas ir ne vieta spręsti tokius klausimus kada jau esi perdegęs.
Euforija apakina ir šiek tiek apgaulingai mus pakylėja. O iš teigiamos pusės žiūrint, pakelia pasitikėjimą savimi, savo jėgomis, ko dažniausiai tikrai neturime per daug. Galime pradėti kažką kaltinti (kad ir save) dėl mus kamuojančių simptomų: nuovargio, prastos nuotaikos, bejėgiškumo jausmo arba galime leisti sau visų pirma atsipalaiduoti ir pailsėti. Pailsėti tikrąją to žodžio prasme. O tik tada imtis analizuoti situacija, kuri tave privedė prie šio “nusileidimo”. O tu ką, net negalvojai jos analizuoti? Nenumok ranka, o imkis analizuoti situaciją kol suprasi priežastį. Nesitaikyk su nuovargiu, prasta savijauta, kovok su ja, nes be tavęs daugiau nėra kam kovoti.
Gyvenimas nėra linijinis, kuris tolygiai kyla ar krenta. Gyvenimas vyksta cikliškai – tai kyla, tai krenta. Pakilimai savaime suprantama yra atlygis už veiksmus, o nusileidimai kaina, kuria turi sumokėti už atsidavimą šiems veiksmams. Tikras savo gyvenimo meistras suvokia kada artėja ir kaip reikia sušvelninti nusileidimą. Neužsimerkime ir mes prieš savo “duobes”. Ieškokime sprendimų ir būdų, kad sekanti karta tokios gilios duobės nebeišsikastume.
Loading ...
Nuoširdžiai Jums,
Saulius
Balandis 20, 2009 · Jūsų mintys (9) · Topix.lt ·
del.icio.us · Kaip.tikten.lt ·
Žynios.lt ·
Kiek pažįstate taupių žmonių? Nu bent vieną ar du tikrai pažįstate. Manau, taupiu žmogumi galime vadinti asmenį, kurio pajamos viršija išlaidas. Taip pat toks žmogus vengia kredito kaip maro. Galų gale, toks žmogus turi santaupų! Jis laiko neatsakingumu “baigti” kiekvieną mėnesį su tuščia banko sąskaita. Ne paslaptis, taupus žmogus yra laikytinas doru žmogumi.
Bet kas atsitinka, kai žmogus taip įsimyli gaunamus pinigus, kad vietoje savęs juos užkelia ant pjedestalo? Tada pastebime metamorfozę, žmogus pradeda sutaupyti santykinai net iki kelių kartų daugiau nei išleisti per tą patį mėnesį. Skurdžios mintys pradeda dominuoti. Kam aš mokėsiu daugiau jei galiu nusipirkti pigiau? Kažkaip pamirštame, kad pigesnė prekė dažniausiai būna ne tokia kokybiška ir tai, kad šykštus moka du kartus. Pigūs daiktai ir lūžta dažniau. Juos reikia remontuoti, pakeisti kitais, o tai atima mūsų ribotą resursą – laiką. Taip pat tai ypatingai stipriai sekina mūsų “taupuolį” emocianaliai.
Toks žmogaus taupumas nelieka nepastebėtas ir aplinkinių. Užima pagarbią vadovo vietą įmonėje, bet vaikšto su tomis pačiomis kelnėmis jau penktus metus iš eilės. Man ypač gaila vaikų, kurie turi tokius tėvus. Mes negalime sau leisti to, ano. Mes negalime tavęs išleisti į vasaros stovyklą nors vaiko draugų tėvai su gerokai kuklesnėmis pajamomis be problemų išleidžia. Taip yra nuskurdinama vaikystė. Kaip manote kokie užaugs tokių tėvų vaikai? Taip, tokiais pat šykštuoliais.
Ką aš noriu pasakyti yra tai, kad taupyti yra būtina. Reikia būti pasiruošus ateities pokyčiams, kurių neišvengiamai bus. Tada ir krizės, ir kitokios negandos mūsų taip nebegąsdins. Iš kitos pusės, visiems gyvenimo vingiams nepasiruoši, todėl verta sau leisti praturtinti savo dabartį. Leisti sau patirtį kuo įdomesnį, įvairesnį gyvenimą dabar. Pinigai suteikia daug daugiau galimybių tai įgyvendinti. Gyventi vien ateitimi niūru ir kvaila.
Tragikomiška yra baigti paskutines savo gyvenimo dienas ant “pinigų maišo”, kai susikurta tikrovė yra varganesnė už varganą. Ieškoti aukso viduriuko tarp esamos gyvenimo kokybės ir ateities užsitikrinimo yra protingas ėjimas.
Loading ...
Nuoširdžiai Jums,
Saulius
Balandis 13, 2009 · Jūsų mintys (1) · Topix.lt ·
del.icio.us · Kaip.tikten.lt ·
Žynios.lt ·
Įsitikinimai “įrėmina” mūsų gyvenimus. Juk kuo gi grindžiame savo sprendimus? Taip taip, tais pačiais įsitikinimais. Įsitikinimai kaip ir viskas ant šios žemės yra dvilypės prigimties.
Racionalūs įsitikinimai padeda išvengti skaudžių fizinių nelaimių (padeda tinkamai įvertinti savo fizinius gebėjimus ar pavojingas situacijas). Juk prieš šokdamas į nepažįstamus vandenis įsitikini ar gylis pakankamas. Suvoki jog sprandą gali nusisukti tik kartą gyvenime.
Kur kas daugiau turime neracionalių įsitikinimų. Čia jau iki skausmo pažįstama: aš nemoku matematikos, nesugebėsiu atlikti šios užduoties, nesu vertas šių pinigų, nesu pakankamai gražus, nesu sėkmingas. Ne ne ne.
Kai jau susipažinome su įsitikinimų dvilypumu galima paklausti kur ir kaip susiformuoja mūsų kertiniai įsitikinai? Vaikystėje. Vaikystė tai laikas kada iš tikrųjų esame atviri naujoms patirtims, spontaniški ir mūsų nevaržo siauri įsitikinimai. Žmonės, kurie gyvenimo kelyje nepameta to vaikiškumo gyvena spalvotus gyvenimus. Jie yra atviri protu. Nesiveržia iškart paneigti, o pirma įsitikina. Patys.
Tai visgi kaip formuojasi tie įsitikinimai? Čia jau turime padėkoti mus supantiems žmonėms. Tėvams, draugams, kolegoms, praeiviams…ką jie sako apie mus tuo ir įtikime (kuo dažniau sako, tuo labiau tikime). Jei matematikos mokytoja sako, kad tu negabus matematikoje, pabandome ir jei mums nepasiseka po keleto bandymų, tai patikime ir toliau nesistengiame jos suprasti. Jei draugai sako, kad norimam darbui neturi pakankamai patirties, tai tu net nebandai siųsti savo CV patraukliam darbdaviui. Jei viena “superinė” mergina pasako jog tu esi negražus, tai tu daugiau tokių gražių merginų nebekalbini.
Vienas “bet”. Kaip kiti žmonės gali žinoti ką tu gali ar negali? Ką, jie mato tave kiaurai? Abejoju. Jie apie tave žino labai menkai, o tiksliau jie žino tik tiek, kiek tu leidi jiems žinoti. Tavyje glūdi neaprėpiamas potencialas. Tikrų tikriausiai. Tereikia tuo pačiam įtikėti.
Ar galima palaikyti draugu žmogų, kuris tau pritraukus naują galimybę, iškart, be paaiškinamos priežasties teigia jog tau nepasiseks ir tu, tarkim, negausi norimo darbo? Ar tu nori, kad toks žmogus būtų šalia tavęs? Jis tik nori, kad tu netobulėtum, o liktum vietoje, nes jam taip geriau. Jei viena mergina pasakė, kad tu negražus, tai visai ne tragedija. Tai galimybė. Galimybė susipažinti su mergina, kuriai tu beprotiškai patiksi. Milijonams merginų esi beprotiškai gražus tik spėk visas pakalbinti! O dar viena nesėkmė reiškia jog alsuoji vis arčiau sėkmės. Tai sėkmingo žmogaus mąstymas. Kuo jis skiriasi nuo nesėkmingo? Paprasčiausiai tuo, kad jis įtiki, kad jam galų gale pasiseks. Jo įsitikinimai leidžia jam būti sėkmingu.
Prieš priimdami sprendimą pagalvokite ar kartais nesivadovaujate mistiniais įsitikinimais ir ar nereiktų jų padėti į stalčių?
Jei tiki, kad gali ar tiki, kad negali, bet kuriuo atveju greičiausiai esi teisus.
Loading ...
Nuoširdžiai Jums,
Saulius
Kaip jau žinome, planavimas yra būtinas dalykas mūsų gyvenime. Kasdien mums kyla daugiau nei šešiasdešimt tūkstančių minčių, bet tik nedidelė jų dalis yra aukso vertės. Ar tai nauja verslo idėja, ar tai tam tikros situacijos sprendinys, ar tai naujos veiklos užuomazga, sustok minutėlei ir užsirašyk. Būtinai. Tai gyvybiškai svarbu.
(6 votes, average: 4.33 out of 5)
(8 votes, average: 3.88 out of 5)
